Tadžikija – besivystanti “trečio pasaulio” šalis, neturtinga ekonomiškai, tačiau be galo turtinga kultūra, kalnais ir nauja mikroflora. Taip taip, žinoma, vandenį geriame tik iš patikimų šaltinių (parduotuvėse pirktų butelių), vaisius ir daržoves valgome tik nuluptus, visas kitas maistas turi būti gerai termiškai apdorotas, vengiame pieno produktų, ledukų, žalių salotų bei salotų padažų. Ir vis tik, po dviejų parų pajuntu šaltkrėtį, supykina ir pasirodo DIARĖJA. Laimei, diena skirta poilsiui. Dažniu ir kiekiu viduriavimas nevargina, pilvo skausmas minimalus, tačiau skauda sąnarius, raumenis ir savijauta tokia, kad tik miegoti norisi. Suvokiu, kad mano liga yra vidutinio sunkumo. Todėl nusprendžiu pradėti gerti antibiotiką. Žinoma, kartu vartoju daug patikimo vandens su mineralinėmis medžiagomis, stengiuosi užkandžiauti, nors apetitas labai prastas. Pasirinkimas puikus: kitą dieną jaučiuosi daug geriau ir niekas nebetrukdo pradėti žygį į kalnus.
Pilvo problemų Tadžikijoje turėjo ir daugiau mūsų grupės narių. Keli atvejai buvo gana panašūs į manąjį, todėl jiems buvo greitai skirta antibiotiko. Kiti skundėsi tik pilvo raižymu. Treti – tik erzinančiu viduriavimu be bendrų infekcijos simptomų (bent jau taip apibūdino savijautą ir būklę). Mano rekomenduota buvo gerti daugiau skysčių su mineralinėmis medžiagomis (keliems daviau Rehydron miltelių) ir laukti, nes daugelį atvejų (išskyrus kelis) vertinau kaip lengvą ligos formą. Vis tik buvo prašančių duoti aktyvuotos anglies ar šiaip ko nors profilaktikai. O dabar mažiau beletristikos ir šiek tiek daugiau moksliškai pagrįstų faktų arba apie tai, kodėl “angliukas” netinka pilvo problemų gydymui, o profilaktikai nenaudojami antibiotikai.
Statistika: netgi keliaujant po išsivysčiusias šalis (JAV, Kanada, Vakarų ir Šiaurės Europa, Japonija, Australija), keliautojų diarėja gali pasitaikyti 2-4% asmenų. Keliaujant po Viduržemio, Karibų šalis, Rusiją ar Kiniją, diarėjos dažnis didėja iki 10%. Tuo tarpu keliaujantiems Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos ar Afrikos šalyse viduriavimas gali pasitaikyti net 40-50% atvejų.
Ką vadiname keliautojų diarėja? Tai kelionės metu ar iš karto po jos atsiradęs tuštinimas skystomis, nesuformuotomis išmatomis dažniau nei 3 kartus per parą, kartu esant bent vienam iš toliau išvardintų simptomų: pilvo raižymas ar skausmas, nenumaldomas noras tuštintis, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar kraujas išmatose.
Dažniausiai, net iki 80 – 90% keliautojų diarėją sukelia bakterijos: enterotoksinės Escherichia coli, Campylobacter jejuni, rečiau Shigella ir Salmonella rūšys. 5 – 8% atvejų sukelia virusai (Rota, Noravirusas), iki 10% – pirmuonys (Giardia, Entamoeba hystolitica, Cryptosporidium).
Gali pasitaikyti ir “apsinuodijimas maistu”, kai į žarnyną patenka maiste jau susiformavę bakterijų toksinai. Tada pykinimas, vėmimas ir viduriavimas prasideda staiga, po užsikrėtimo praėjus vos porai valandų. Ir trunka ne ilgiau nei 12val. Tuo tarpu virusų ir bakterijų sukeltai ligai prasidėti reikalingas inkubacinis periodas, kuris gali trukti nuo 6 iki 72 valandų. Pirmuonių sukeltas viduriavimas prasideda po 1 – 2 savaičių ir negydomas gali trukti mėnesiais.
Kelionės metu į mūsų organizmą kartu su maistu ir vandeniu patenka nauja, mums nepažįstama mikroflora: bakterijos, virusai. Daugelis yra tiesiog “nauji svečiai” mūsų žarnyne, įsikuriantys ir nekeliantys jokių problemų. Tačiau pasitaiko ir “rimtesnių naujakurių”, kurie sugeba skirti toksines medžiagas, suerzinti žarnyno gleivinę ir išprovokuoti organizmo imuninį atsaką. Kai kurie jų ne tik apgyvendina žarnyną, bet ir patenka į sisteminę kraujotaką. Tada kyla rimta liga: keliautojų diarėja. Mūsų organizmas reaguoja bandydamas kaip įmanoma pašalinti užkratą: viduriavimu ir vėmimu šalinami mikroorganizmai iš žarnyno, o karščiavimu bandoma užmušti ar apriboti į kraujotaką patekusių mikroorganizmų veiklą. Negydant dažniausiai organizmui ir pačiam pavyksta susidoroti su infekcija per 3-7 dienas. Tačiau kelionėse viduriavimas ir jo sukeltas išsekimas nepageidaujamas, kadangi gali stipriai keisti planus. Štai pagal tų planų įtakojimą ir skiriamos trys viduriavimo formos:
- Lengva forma – kai liga nevargina ir neįtakoja kelionės planų
- Vidutinė forma – varginanti liga, kai reikia keisti kelionės planus
- Sunki forma – kai ligonis visiškai nepajėgus jokiai veiklai ir kelionė turi būti atšaukta. Šiai formai priklauso ir dizenterija (karščiavimas iki 39-40*C, kraujas išmatose, pilvo skausmas)
Literatūra:
- https://wwwnc.cdc.gov/travel/yellowbook/2018/the-pre-travel-consultation/travelers-diarrhea
- J. A. Adachi, H. D. Backer, H. L. Dupont. Infectious Diarrhea from Wilderness and Foreign Travel. Auerbach’s Wilderness Medicine E-book. P. H. Aurbach. Elsevier. 2017